Apie mus
"Aš neturiu tėvų:
aš padariau dangų ir žemę savo tėvais.
Aš neturiu namų:
aš padariau namais savo žinojimą.
Aš neturiu gyvenimo ar mirties:
aš padariau įkvėpimą ir iškvėpimą savo gyvenimu ir mirtimi.
Aš neturiu dievų galybės:
aš padariau garbingumą savo dieviškąja galybe.
Aš neturiu siekių:
aš padariau savo siekius sąmoningus.
Aš neturiu stebuklingų paslapčių:
aš padariau savo charakterį stebuklinga paslaptimi.
Aš neturiu kūno:
ištvermę padariau aš kūnu savuoju.
Aš neturiu akių:
blykstelėjimus šviesos aš padariau savo akimis.
Aš neturiu ausų:
ausimis savo jautimą padariau aš.
Aš neturiu strategijos:
aš padariau strategija „minčių nebuvimą".
Aš neturiu ketinimų:
padariau aš tikslu savo „sėkmės gaudymą už kuodo".
Aš neturiu stebuklų:
padariau aš tikslų veiksmą stebuklu.
Aš neturiu principų:
sugebėjimą prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių padariau aš savaisiais principais.
Aš neturiu taktikos:
aš padariau taktika tuštumą ir sklidinumą.
Aš neturiu talentų:
aš padariau talentu paslankumą savojo proto.
Aš neturiu draugų:
aš padariau savo išmintį draugu manuoju.
Aš neturiu priešų:
plevėsiškumą aš padariau savo priešu.
Aš neturiu nuopelnų:
geranoriškumą ir teisingumą padariau nuopelnais aš.
Aš neturiu pilies:
nepalaužiamą dvasią aš padariau savo tvirtove.
Aš neturiu kardo:
kardu savuoju aš padariau nebuvimą asmenybės."
Esame jogos mokytojai ir jogos namų"Ananda" (vert. iš sanskrito kalbos - palaima) šeimininkai.
Mes NEATSTOVAUJAME nei religinei, nei kokiai kitai organizacijai. NESIŪLOME to, ką galėtų įvertinti net ir labai kompetetinga komisija. Arba, ką būtų galima įsprauti į kokios nors - net ir pačios patraukliausios licencijos rėmus. Nes neįmanoma į rėmus įsprausti paties GYVENIMO. Tai su kuo SUPAŽINDINAME Jus ir yra MŪSŲ GYVENIMAS... Mūsų PATIRTIS ir mūsų PRAKTIKA... Gyvename taip - nes KITAIP GYVENTI NEGALIME. Ir NENORIME. Ir niekas nėra atsakingas už tai, kad mes TAIP PASIRINKOME. Ir mes PRIEŠ NIEKĄ NESAME ATSAKINGI UŽ JOKIAS - TIESIOGINES AR NETIESIOGINES - PASEKMES to ką Jūs darote, naudodamiesi iš mūsų sužinota informacija. VISA ATSAKOMYBĖ VISIŠKAI IR PILNAI GULASI ant BESINAUDOJANČIOJO PEČIŲ. Štai taip.
Viena iš maždaug dvidešimties žodyne pateikiamų šio žodžio reikšmių - dvasinio tobulėjimo kelias. šiuo atveju" žodžiu "dvasinis" apibūdinamas toks įprastinio mąstymo pertvarkymas, kuris gali priartinti žmogų prie daug subtilesnių ir aukštesnių sferų suvokimo."
Joga tai labai tikslus mokslas apie mūsų kūną, protą, sielą ir mus supantį pasaulį. Protas visada vystosi. Kai mes sąmoningai galvojame apie aukščiausią ir švariausią patirtį, mūsų individuali sąmonė anksčiau ar vėliau prasiskverbia į tą sritį.
Joga - tai pats galingiausias ginklas sunaikinantis mūsų fizines ir dvasines negalias, baimes, nerimą, nepilnavertiškumo kompleksą ir stresą. Pradėję praktikuoti jogą mes kartą ir visiems laikams peržengiame savo pačių susikurto kalėjimo slenkstį, suprantame tikrąją laisvės vertę ir prasmę, ir tarsi iš naujo gimstame sau ir visam pasauliui. Nevilkdami savo PRAEITIES, kurios jau nėra, naštos ir nesikabindami į ATEITĮ, kurios dar nėra, ir taip nepražiopsodami paties svarbiausio momento - DABARTIES, pajautę tikrąją savo prigimtį - PALAIMĄ, savyje turėdami visą ŽINOJIMĄ ir įkūnydami amžinąją BŪTĮ, esame patys sau daktarai, teisėjai ir mokytojai, patys sau laimė ir nelaimė, patys kiekvienos savo dienos kūrėjai.
Tereikia trupučio drąsos - ateiti į jogos pamokas ir patikėti, kad ir JUMS TAI ĮMANOMA...
DAR ŠIS TAS
"Savaime suprantama, aš pats patyriau kokios efektyvios ir galingos tos iš pirmo žvilgsnio paprastos praktikos apie kurias kalbu. Taip pat suprantu, kokios pavojingos jos gali būti kūnui ir protui tų, kuriems jos nėra gyvybiškai būtinos... <...>
Todėl štai ką privalau pasakyti pirmiausia:
Aš mačiau žmones, kurie įgijo tobulą žinojimą, nes praktikuodami jogą, jie išmoko suvaldyti Jėgą... Bet aš mačiau ir tokių, kuriuos pavergė jų pačių galybė, ir kuriuos nužudė jų didybė, nes jie įgijo ne tik turtus ir valdžią, bet ir žiaurią priklausomybę nuo jų...
Aš mačiau tuos, kurie neteko proto eidami tuo keliu; tuos, kieno kūną praktika negailestingai suluošino; ir tuos, kuriuos sugriovė ir sunaikino Jėga,kuriai paklusti ir nusilenkti jie nepanoro ir todėl nesugebėjo su Ja susigyventi, taip tapdami savo pačių tobulumo ir iš jo kilusio garbės troškimo aukomis...
Aš mačiau už nugaros degančius tiltus ir po kojomis žibančią briauną, išgaląstą kaip skustuvo geležtės ašmenys, permestą per prarają ir tapusią vieninteliu keliu, kuriuo dar galima kur nors eiti...
Aš mačiau, kaip sustojimas tame kelyje nepermaldaujamai virsta mirtimi...
Viena, ko aš niekada nemačiau - aš nemačiau tokių, kuriuos šis kelias būtų atvedęs į "paprastą žmogišką laimę"...
Todėl, jeigu Jūs dar neįklimpote į visa tai "iki ausų", ir jeigu Jūs abejojate ar tikrai nebeturite ko prarasti, ir jeigu Jūs nejaučiate, kad kitaip gyventi nebegalite... trumpai tariant, jeigu Jums dar NE TAS PATS -gerai pagalvokite prieš žengdami kitą žingsnį... Gal nereikia stačiagalva nerti į ugnies verpetą ir į dvikovą kviesti pačią mirtį? Kas matėte ką nors, kam pavyko laimėti tokią kovą?..
Beje, visa tai - iliuzijos. Tiesiog kiekvienas, gimęs čia pats pasirenka savo karą.
Ir neduok mums, Dieve, suklysti pasirenkant...
Bet jei jau mums tikrai nusispjauti ir mes vis dėlto pasiryžome...
Ką gi, tada viskas prasideda nuo to, kad patys asmeniškai tampame pilnai atsakingi už kiekvieną savo veiksmą, kiekvieną žodį, kiekvieną emociją ir kiekvieną mintį...
"Nes savo kelio neįmanoma nueiti svetimomis kojomis..."
A.Siderskis